verteklė

vertẽklė sf. (2) NdŽ, Bdr, Pln, KlvrŽ, Plt, Sd žr. 1 verteklis: 1. Vertẽklė su užkumpusiais nagais del vertimo mėšlų iš vežimo J. Su verteklè liuob versti mėšlus [iš vežimo] lauku Grd. Vertẽklė buvo mėšlams versti Vn. Ta vertẽklė, teip šitai nagai buvo užkumpę, keturiais nagais ana buvo, ans (vertėjas) kapt kapt kabino tus mėšlus geriausiai End. Gerą vertẽklę nusikaldinau Kal. Su verteklè versti daug geriau kaip su šake Kl. 2. LKAI279 Į dvi pusi vertẽklė varė Pj. Pri plūgo vertẽklės nėr – pri žambio End. Su žambio vertekle gal kaišti kailius Šts.